Pelės Stabdytės buhalterinės nesėkmės

 

Kai pelė Stabdytė po ilgų abejonių ir delsimo išdrįso paskambinti Pilarijui, tas kaip tik rengėsi atostogauti ir negalėjo tuoj pat jos priimti, bet pasiūlė jai atvykti po savaitės. Praėjo savaitė, bet sutartą dieną Stabdytė nepasirodė, tik jau visai vakare Pilarijus sulaukė persigandusios pelės skambučio, ji atsiprašinėjo ir niekaip negalėjo suprasti kaip pamiršo susitikimą. Taigi jiedu susitarė iš naujo, ir Pilarijus vėl ėmė laukti. Pelė atslinko suplukusi, mat eidama pasuko ne tuo keliu ir įmaknojo į baisų purvyną, todėl jos išeiginiai bateliai atrodė mažų mažiausiai ne kaip, tačiau snukutį buvo nutvieskusi plati, gėrybinė šypsena, nuo kurios Pilarijui kažkodėl darėsi bloga. Kuo labiau pelė stengėsi būti maloni, tuo labiau Pilarijui darėsi bloga. Be to katinas pastebėjo, kad pelė prinešė daug purvo ir netyčia pasivalė batelius kaip tik į jo šviesų kilimėlį.

-         Mielas katine Pilarijau, esu daug gero girdėjusi apie jus. Todėl nusprendžiau pasitarti vienu tokiu niekingu klausimėliu. Aš jau kelerius metus metus dirbu tokiame urve buhaltere, ir man tikrai gerai sekasi. Mūsų viršininkas kurmis Kibūnas mane gerbia ir giria, visada buvau ir esu pasiryžusi jam tarnauti. Man nesunku ir puodelį kavos jam nunešti, ir laikraštį nupirkti, o jis man praeidamas visuomet patapšnoja petį, pavaišina pelėsiniu sūriu. Bet paskutiniu metu man ėmė kažkaip nesisekti ir nesuprantu kodėl. Skaičiuodama pajamas per mažai nulių prirašiau. Kibūnas persigando pamatęs ataskaitas. Nesuprantu kaip galėjau tokią nesąmonę padaryti. Be to kažkur pasidėjau kvitus ir nors užmušk negaliu rasti, todėl neišeina atsiskaityti su kai kuriais klientais, o prieš savaitę iš vis nepasisekė. Kurmis buvo blogai nusiteikęs, o aš sumaniau jam ūpą pakelti, pritaisiau kavos, bet iš kur pasimaišė ta soda po ranka! Vietoj cukraus prikroviau sodos.

-          Dievulėliau, kaip negerai išėjo, bet pamanykit, na kas gi čia baisaus, greit nubėgau, naują puodelį pritaisiau, o jis man pasiūlė išeit atostogų, sako „panele Stabdyte, per jus vėluojam atsiskaityt su klientais, jūs išsiblaškiusi, reikia pailsėt“. Nei aš pavargus, nei ką, jaučiuosi darbinga kaip niekad, tik kad va, tos kelios klaidos, niekada ankčiau jų nedarydavau.

Visą laiką pelė pasakodama plačiai šypsojosi ir jos šypsena veikė kaip soda kavoje.

-         Pabandykit pagalvoti, gal kas nutiko per tą laiką jūsų gyvenime, gal kas pasikeitė?

-         Mielasis Pilarijau, patikėkit nieko nauja niekur nenutiko. Gyvenu labai paprastą ir vienodą gyvenimą, bet nesiskundžiu. Rytais į darbą, vakarais į parduotuve, kai grįžtu jau vėlu, televizorius, užkanda ir miegot. Savaitgaliais nubėgu į turgų, aplankau kokią pelę, pageriam kavutės, va ir viskas. Turguje kaip tik radau tokią patogią spintutę, mat reikėjo papkes perkrauti ir vietos daugiau buhalterijoje padaryti.

-         Kodėl tos vietos prireikė?

-         Ai, nieko ypatinga, atėjo antra buhalterė, tokia visai jaunutė, dar „žalia“ pelė. Žinote, darbo daugėja, tai kurmis pasamdė dar vieną darbuotoją. Aš tai ir be jos apsieičiau, dabar apmokyti reikia, bet tai smulkmena, man ji nekliudo, tegu sau skaičiuoja, juolab, kad ilgai neužsibūna, dažniausiai kartu su viršininku išvažiuoja, tai į objektą, tai pietauti, o kai darbas baigiasi, tai kurmis paveža ją, mat jos urvelis pakeliui. Tada tai visai ramiai vakare galiu padirbėti.

-         Tai kaip jaučiatės dėl šių pasikeitimų?

-         Kaip? Niekaip, man tik neramu dėl to siūlymo išeiti atostogų. Ir kaip čia tos klaidos įsivėlė... , o ta kita pelė tai man netrukdo, skaičiuoja sau ir skaičiuoja, kartais, ko nesupranta, paklausia, paaiškinu. Taip ir gyvenam draugiškai.

-         Visgi, atrodo, kad klysti darbe pradėjot kaip tik tada, kai pasirodė nauja buhalterė. Ar jums neatrodo keista, kad toks svarbus įvykis, kaip naujos darbuotojos atėjimas jums neatrodo reikšmingas įvykis. Jums teko pasispausti ir prisidėjo darbo. Be to kolegė susilaukė daug jūsų viršininko dėmesio.

-         Na, gal klaidos ir sutampa su tos pelytės atsiradimu, bet jau dėl viršininko, tai gėdykitės, jis mums abiems dėmesio pakankamai parodo, nes yra tikai doras kurmis.

-         Atleiskite, ko turėčiau gėdytis?

-         Na lyg įtarinėjat, kad Kibūnas daugiau laiko praleidžia su naujoke, bet aš nieko bloga tame nematau. Jis geras vyras ir tėvas ir šiaip musės nenuskriaustų.

-         Tai kaip jaučiatės, kai viršininko dėmesį turite dalintis su naująja darbuotoja?

-         Aš ne godi.

-         Tik pagailit kurmiui cukraus.

Pelė stryktelėjo.

-         Nesąmonės! Negi manot, kad man rūpi kad jis su ta kvaile tąsosi aš... . Atleiskite..., keista..., susijaudinau.– Pelė nusišluostė prakaitą nuo kaktos.- Mielas Pilarijau, geriau baikim šituos įtarinėjimus, aš negaliu pavydėti kolegei dėmesio, nes man jo netrūksta. Turiu draugų...

-         Nutrauksiu jus, nes turime nedaug laiko. Man regis jūsų klaidos ir istorija su kava sukėlė Jūsų viršininkui nemalonių išgyvenimų, dėl ko jis paprašė jūsų išeiti atostogų. Problema yra tame, kad jums sunku pastebėti ir pripažinti, jog nauji įvykiai buhalterijoje jaudina jus ir sukelia nesmagius jausmus. Jūs juos ignoruojate, bet neatpažinti jausmai išlenda klaidų pavidalu, kurios savotiškai baudžia jūsų viršininką. Prisiminkim,  kai paskambinote ir paprašėte susitikimo, aš neradau jums laiko. Gal tai jums taip pat nepatiko, nes užmiršote susitikimo laiką, o eidama pas mane, suklydote ir pasukote ne tuo keliu.

Pelė klausėsi, o jos šypsena plėtėsi.

-         Kad ir dabar, - tęsė Pilarijus, - aš sakau jums dalykus, kurie turbūt verčia jus jaustis nejaukiai, o jūs vis labiau šypsotės.

-         Tai ką man daryti? – šūktelėjo pelė.

-         Ateikit kitą kartą ir pasišnekėsim apie jausmus, kurie slepiasi už šypsenos ir „klaidų“.

Pelė sutiko. Išeidama pastebėjo purvą ir plačiai nusišypsojus paklausė:

-         Dieve, kas čia taip prikliaulino? – po to akimirką pamąstė, žvigtelėjo į savo batelius ir persimainius, pašnibždom paklausė – Negi aš?

Pilarijus šypsojosi - smagu kai gyvūnai praregi.